Pastato orientacija pasaulio šalių atžvilgiu turi įtakos pastato energiniam naudingumui (PEN). Tai susiję su šiluminės energijos, susidariusios dėl saulės spinduliuotės, pritekėjimu į patalpas per skaidrias atitvaras. Saulės spinduliuotė turi dvejopą poveikį: šaltuoju metu iš saulės gaunama papildoma šiluminė energija, kuri sumažina energijos sąnaudas šildymui, tačiau karštuoju metų laiku įtakoja patalpų perkaitimą, o tai reikalauja papildomų energijos sąnaudų pastatui vėsinti. Išeities duomenysPastato energinio naudingumo modeliavimui atlikti pasirinktas 142 m2 šildomo ploto vienbučio gyvenamojo pastato projektas. Langai numatyti tik viename fasade, įstiklintas plotas siekia 23 m2, tai sudaro apie 60 proc. viso fasado. Pastatą „prasukus“ 360 laipsnių ir suregistravus charakteringus PEN rodiklius aštuoniomis pasaulio šalių kryptimis, galima tarpusavyje sulyginti gautus duomenis bei daryti pirmines išvadas. Tyrime skaidrioms atitvaroms netaikomos apsaugos priemonės nuo saulės spinduliuotės. Šiame tyrime nevertinami stoglangiai, kupolai ir kitos ne vertikalios skaidrios atitvaros. Pastato orientacijos įtaka šiluminėms energijos sąnaudoms pastatui šildytiMažiausios šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti yra fasadą su langai orientuojant į pietų pusę. Šiluminės energijos sąnaudos palaipsniui auga „sukant“ į šiaurę. Išryškėja rezultatų simetriškumas: sąnaudos pastatui šildyti beveik identiškos fasadą orientuojant PR arba PV, V arba R, ŠV arba ŠR kryptimis. Blogiausias rezultatas fasadą su langai atgręžus į šiaurę, sąnaudos šildymui, lyginant su pietine kryptimi, padidėja daugiau nei 55 proc. Pastato orientacijos įtaka šiluminėms energijos sąnaudoms pastatui vėsintiKarštuoju matų laiku dėl saulės spinduliuotės, patenkančios per skaidrias atitvaras (langus), vidaus patalpų temperatūra pakyla aukščiau norminės ribos, o tai sąlygoja papildomas energijos sąnaudas pastatui vėsinti. Norint sumažinti energijos sąnaudas pastato vėsinimui galima taikyti šias priemones: projektuoti pasyvias apsaugos priemones nuo saulės spinduliuotės stogeliai virš langų ir pan.), mažinti skaidrių atitvarų plotą ir teisingai orientuoti langus pasaulio šalių atžvilgiu. Atliktas tyrimas parodė, kad gauti rezultatai nėra atvirkščiai proporcingi rezultatams susijusiems su orientacijos įtaka šiluminės energijos sąnaudomis pastatui šildyti. Mažiausios šiluminės energijos sąnaudos pastatui vėsinti yra tada, kad pro langus nepatenka arba beveik nepatenka saulės spinduliai, t.y. kai fasadas su skaidriomis atitvaromis orientuotas į šiaurę. Labiausiai patalpos prikaista kai langai orientuoti į pietryčius, truputį mažiau – į rytus ar pietvakarius. Šiluminės energijos sąnaudos pastatui vėsinti tarp pietinės pusės ir pietvakarių skiriasi apie 17 proc. Pastato orientacijos įtaka suminėms energijos sąnaudomsBendrai įvertinus šio tyrimo šiluminės energijos pastatui vėsinti, pastatui šildyti bei sumines elektros energijos sąnaudas, gaunami gana sensacingi rezultatai: susumavus visas išvardintas energijos sąnaudas, geriausi rezultatai gaunami fasadą su langais orientuojant į pietus, o antroje vietoje – į šiaurę! Skirtumas tarp geriausio ir blogiausio varianto sudaro 21 proc. Didžiausios energijos sąnaudos susidaro langus orientuojant į rytus. Įdomu tai, kad fasadą su langais orientuojant R, PR, P, PV kryptimis, šiluminės energijos sąnaudos pastatui vėsinti yra didesnės už šiluminės energijos sąnaudas pastatui šildyti. Reikia atkreipti dėmesį, kad pastatytame pastate, kuriame nebus naudojami įrenginiai patalpoms vėsinti, šiluminės energijos pastatui vėsinti sąnaudų nebus, tačiau jos vertinamos projektavimo bei pastato sertifikavimo metu. Apie vėsinimą papildomos informacijos rasite čia. IšvadosGauti tyrimo rezultatai rodo, kad pastato fasadą, turintį didžiausią skaidrių atitvarų plotą, geriausiai orientuoti į pietų pusę. Projektuojant pastatą, išvengti energijos sąnaudų pastatui vėsinti greičiausiai nepavyks, todėl, verta taikyti apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemones langams, orientuotiems nuo rytų iki vakarų pusės.
|
ArchyvasKategorijos
All
|